košmaras fėjoms

Kažkoks vakarėlis neaiškus.
Jame sesuo su savo vaikinu ir aš iš paskos.
Toks jausmas lyg tai būtų "carskajė cėlo"
restoranas, kurio labiausiai nemėgstu turbūt.
Žinia, kad ten beveik visi tėvų pažįstami - mane žudo net sapne.
Žiūriu į to vaikino ranką, kuri ant sesers liemens.
Po palaidine.
Pakeliu akis.
Priekyje atsiranda motina. Nežinia iš kur.
Su savo kailiniais ir susirūpinusia mina.
Mes abidvi pabėgam per kitą pusę,
tuo metu dar motina buvo užsisukusi.
Lieku viena miške, atsisuku - mamos baisusis žvilgsnis.
Ir taip du kartus.

just like suicide

Lyg tai nebūtų sapnas.
Tamsusis kambarys, jame
manasis draugas.
Aš jau savąją programą perėjau, atkentėjau,
gal tiksliau.
Bet dar turėjau vietoj kitos merginos pereit tai.
Maldavau jo, kad nepaleistų daugiau
tos programos naikinačios, bet
jis mane pabučiavo ir paleido.
Stebėjo sušalusiomis akimis iš šalies.
Matė figūrą, kuri nebaigia raitytis ant žemės.
Ta pati aš.
Neiškentėjo visgi.
Atėjo užklot savimi.